grėdas

grė̃das sm. (2) žr. grėda: 1. Pilni grė̃dai malkų džiūsta gryčioj Sl. Ant grė̃dų buvo sumesti drabužiai Upt. Bambso, kojas padžiovęs ant grėdų Tr. 2. Kūtė[je] retai antdėti grė̃dai, ant kurių šiaudai J. Ant tvarto da nėra grė̃dų, negalima šiaudų dėt Trg. Paskutinį šieną nuo grė̃dų nenuversk, kad gyvuliai nesušaltų Jrb. Višta deda ant grėdų Žm. 3. tilto grindys: Įlūžo tilto grė̃das Gd. Tilto grėdai supuvę, arkliai kojas gali išsilaužti Tv. ║ ant rūsio uždėti medžiai: Ant rūsio užgrįsk grėdùs Trg. 4. viena iš kartelių, kurios padėtos ant linų džiovinamosios duobės, kad linai neįkristų į ugnį: Pristatė pilnus grėdus linų Krok. 5. vienas iš virbų, medžių, padedamų po šienu, javais, kad nesudrėktų nuo žemės: Plonai tepadėjau grė̃dų, ir supuvo pusė šieno Vvr. 6. lovos dugno lentelė; miegamasis suolas: Į lovą įdėk tankius grėdus, kad šiaudai neišbirtų Klp.